- smalingas
- ×smalìngas, -a adj. (1) Krkš, Rod, -à (3) LKKXV278(Zt); RtŽ, Rtr, L 1. turintis daug smalos, sakų, sakingas: Iš smalìngų kelmų smalą dega Rdd. Kur radę smalìngą šaką, padėkite prakurti Rmš. Smalìngos malkos ir žalios dega Prn. Iš nesmalìngų pušių darydavo viedrus Mlt. Eglė – smalìngas medžias Kp. Kur smalingà malka, šakaliais vadydavo Pv. Smalìnga malka dūmina Pv. Širdis pušies raudona ir ana smalingèsnė, ana dega geriau Vg. 2. turintis daug smalos, dervos: Drėgnos malkos ne visai sudega, ir ant dūmtraukio sienelių atsiranda smalingų suodžių rš. 3. turintis daug lipčiaus: Pavasarį medžių pumpurai esti labai smalingi rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.